Lietuviai šalies viduje migruoja dėl darbo, patogaus gyvenimo ir… vestuvių

Apie migraciją kalbama išties dažnai – esame vieni didžiausių geresnio gyvenimo svečiose šalyse ieškotojų visoje ES, o pabėgėlių krizė ir imigrantų istorijos ilgai sukosi tarp pagrindinių naujienų. Tačiau ne mažiau svarbus ir daug įdomios informacijos atskleidžiantis yra gyventojų migravimas šalies viduje. Aplinkos ministerija, organizuodama šalies teritorijos bendrojo plano rengimą, kartu su partneriais užsakė tyrimą, kuriuo aiškinosi kur ir kodėl žmonės juda iš vienos Lietuvos vietos į kitą ir ar yra tuo patenkinti.

Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad dauguma lietuvių nėra linkę keisti gyvenamosios vietos – 46 proc. respondentų teigia tebegyvenantys savo gimtojoje vietovėje. Sėsliausi – vyresnio amžiaus gyventojai, tuo tarpu 44 proc. jaunimo (20-24 m.) gyvenamąją vietą pakeitė vien per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai „kraujuoja“ mažesni Lietuvos miesteliai – iš jų, dažniausiai gyventi į tris didžiuosius miestus, išvyko net 37 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu palikusieji kaimo vietoves (27 proc. respondentų) dažniau rinkosi Šiaulius ir Panevėžį. Tiesa, migracija nėra vienpusė: ženkli dalis miestelių ir kaimo gyventojų čia atvyko palikę didmiestį, dažniausiai – Vilnių (atitinkamai 12 ir 16 proc.)

Vis dėlto pasirinkusieji miestelius ir kaimus, gyventojai tvarkyti reikalų neišvengiamai turi važiuoti į artimiausią didesnį miestą. Pagrindinis tikslas – apsipirkti, ką darantys nurodė 94 proc. respondentų, iš jų daugiau kaip trečdalis tai daro bent kartą per savaitę. Taip pat dažnai į miestus buvo važiuojama pramogauti (86 proc.), gauti finansinių paslaugų (72 proc.) bei buitinių paslaugų (70 proc.). Bene visais tikslais didmiesčiuose dažniausiai lankėsi, jauniausios, 16-19 m. amžiaus grupės, atstovai. Akivaizdu, kad regionų gyventojai yra tiesiogiai priklausomi nuo urbanizuotų teritorijų: mažuose miesteliuose nėra pakankamo viešosios infrastruktūros tinklo, o jį įrengti bei išlaikyti kainuoja labai daug.

Pasirinkta nauja gyvenimo vieta dažnu atveju priklauso nuo to, su kokiais poreikiais gyventojai susidurdavo ankstesnėje gyvenvietėje. Pavyzdžiui, į Vilnių ir Kauną dažniausiai atvykstama studijuoti, Klaipėdą ir Šiaulius renkasi ieškantys darbo, o Panevėžį, miestelius ir kaimus renkasi siekiantys gyventi patogiau. Analizuojant konkrečias išvykimo priežastis matoma kiek kitokia tendencija: vilniečiai, klaipėdiečiai ir miestelių gyventojai ieško patogesnio gyvenimo, Šiaulių, Panevėžio ir kaimo vietovių gyventojai išvyksta dėl darbo stygiaus, kauniečiai – dėl santuokos.

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė pažymi, kad rengiant naują Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą šios įžvalgos – labai svarbios: „Egzistuoja daugybė objektyvių rodiklių, indeksų, pagal kuriuos vertiname šalies esamą būklę ir potencialą. Tačiau siekiame kad kuriamas planas tarnautų žmonėms, todėl ypač svarbu gilintis ir į subjektyvias priežastis, žmonių nuomonę, įpročius ir skirtingų vietovių privalumus bei trūkumus“.

Paklausti,  kas labiausiai blogina gyvenimo kokybę gyvenamojoje vietoje, respondentai taip pat vardijo skirtingas priežastis. Daugiau kaip pusė (54 proc.) vilniečių pagrindine miesto problema įvardijo automobilių spūstis, taip pat oro taršą (34 proc.) ir aukštas būsto kainas (36 proc.). Pastarąjį faktorių pagrindiniu įvertino tiek kauniečiai (35 proc.), tiek klaipėdiečiai (39 proc.), antrąsias vietas skyrę susvetimėjusiai bendruomenei. Net 54 proc. šiauliečių yra nusivylę neišvystytomis viešosiomis erdvėmis, tuo tarpu Panevėžio, mažų miestelių ir kaimo vietovių gyventojams pagrindine problema išlieka darbo vietų trūkumas. Beje, nepakankamą bendravimą pabrėžė visų vietovių išskyrus Vilniaus gyventojai.

Kad ir kokioje gyvenvietėje begyventų, kokias pajamas begautų, žmones yra patenkinti gyvenimo kokybe. Paprašyti įvertinti pasitenkinimą gyvenamąja vieta, dauguma ją įvertino dešimtuku (22 proc.), 7-9 balus skyrė 54 proc. apklaustųjų. Daugiausiai maksimalių įvertinimo savo miestui skyrė klaipėdiečiai (28 proc.), tuo tarpu šiauliečiai savo miestą vertiną prasčiausiai (dešimtukų – vos 11 proc.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad skyrusieji žemiausius balus išskyrė dvi pagrindines problemas – slogią, niūrią socialinę atmosferą (51 proc.) bei darbo vietų stoką (50 proc.), tuo tarpu aukščiausius balus skyrusieji vieningi nebuvo arba neminėjo jokių problemų.

Apklausa taip pat parodė, kad moterys į darbą keliauja darniau už vyrus: rečiau renkasi automobilį (atitinkamai 41 ir 53 proc.), bet dažniau eina pėsčiomis (25 ir 15 proc.) ar naudojasi viešuoju transportu (16 ir 13 proc.). Panaši koreliacija egzistuoja ir tarp pajamų lygio namų ūkio nariui – kuo jis žemesnis, tuo dažniau automobilį keičia kitos priemonės. Tarp miestų, nuosavo automobilio naudojimo lyderiai yra Kaunas ir Panevėžys, kuriuose kasdien į darbą važiuoja 52 proc. gyventojų. Tiesa, antroje vietoje kauniečiai dažniau renkasi viešąjį transportą, panevėžiečiai – kelionę pėsčiomis.

LR teritorijos bendrojo plano rengėjų užsakymu reprezentatyvią apklausą šių metų pavasarį atliko tyrimų bendrovė „Nielsen“, apklaususi 1600 šalies gyventojų nuo 16 iki 65 m. amžiaus. Detalius tyrimo duomenis, pjūvius pagal gyvenamąją vietovę, amžių, lytį, pajamas galite rasti esamos būklės analizės įvade.

http://www.am.lt/VI/files/0.868426001533542660.jpg



Griežtai draudžiama Tauragietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Tauragietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Tauragietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 3.80.85.76.

Rašyti

Portalo Tauragietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Taurage@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Gydytojams rezidentams bus išmokėtos vienkartinės išmokos

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį per metus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiklos sutaupytos lė...

Darbo grupė sutarė dėl mokytojų darbo krūvio sandaros principų

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame darbo grupės posėdyje aptarta etatinio mokytojų darbo krūvio sandara, sutarta dėl jos sudar...