Pasieniečių tarnybinį šunį nušovęs šaulys išteisinimo nesulaukė

Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė pasieniečių tarnybinį šunį nušovusio A. K. skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Juo A. K. pripažintas kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ir turto sunaikinimo, jam buvo skirta 5498 eurų bauda bei priteista atlyginti VSAT Pagėgių rinktinei padarytą beveik 8082 eurų turtinę žalą.

 

Gegužę priimtą Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį apskundęs A. K. prašė nuosprendį naikinti ir jį išteisinti, taip pat teigė, jog jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nutarė, jog apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

 

„Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino nuteistojo kaltę. Visi nusikalstamų veikų požymiai nustatyti, aplinkybės įrodytos, surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus bei tinkamai motyvavo savo išvadas. Tad apeliantą išteisinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo“, - pažymėjo teisėjų kolegija.

 

Į Klaipėdos apygardos teismą su apeliaciniu skundu kreipęsis nuteistasis, be kita ko, siekė būti išteisintas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Jo teigimu, jis nesielgė žiauriai, nes šuo žuvo iškart po šūvio, jį nušovė netyčia išsigandęs, į gyvūną nesitaikė, nušovė kulkai atsimušus rikošetu, be to, šunį sumaišė su vilku. A. K. taip pat tikino, jog šovė į puolantį šunį, siekdamas pašalinti jam pačiam grėsusį pavojų. Tačiau tokia nuteistojo versija teisėjų kolegijos neįtikino - byloje surinkti įrodymai paneigė, kad šaulys buvo užpultas, kad jis neturėjo galimybės taikytis ir kad šunį nušovė netyčia.

 

Nors apeliaciniame skunde buvo akcentuota, jog tiek A. K., tiek ir visi liudytojai patvirtino faktą, kad jis gynėsi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vienintelis asmuo, tiesiogiai dalyvavęs įvykyje ir teigiantis, kad šuo puolė, o jis gynėsi, yra pats A. K. Kiti byloje apklausti liudytojai tiesiogiai įvykyje nedalyvavo ir patvirtinti nei šuns agresijos fakto, nei iškilusio reikalingumo šauti negali, o įvykyje dalyvavęs kinologas tokią šaulio versiją paneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. šunį nušovė be jokios svarbios priežasties. Kita vertus, jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl tokių jo veiksmų gyvūnas gali žūti, ir to norėjo.

 

Atmesta ir rikošeto tikimybė. Skirtingai, nei teigė nuteistasis, teismas konstatavo, jog šauta buvo tiesiai į šunį, o ne į žemę ar šalia gyvūno. Nuteistojo versiją paneigia visos kvalifikuotų ekspertų nustatytos ir ištirtos įvykio aplinkybės, kulkos deformacija po šūvio, žaizda ir kt. A.K. taip pat iškėlė versiją, kad tyčia nušauti šuns jis negalėjo, nes ginklas nebuvo pritaikytas šaudyti į nedideliu atstumu esantį taikinį. Tačiau ir ši versija buvo paneigta teismo posėdžio metu atlikto eksperimento metu.

 

Teisėjų kolegija nesutiko ir su apelianto vertinimu, jog jo elgesys neturėtų būti laikomas žiauriu, nes šuo nesikankino, buvo nušautas vienu šūviu. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog tais atvejais, kai asmuo nušauna šunis nenustačius, jog jie būtų kėlę realų pavojų šauliui ar kitiems, konstatuojama, kad tos elgesys yra žiaurus elgesys su gyvūnu.

 

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių nenustatyta, o tam tikri procesiniai pažeidimai, padaryti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo esminiai ir neturėjo lemiamos įtakos nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo proceso teisėtumui ir teisingumui.

 

Teisėjų kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismo bausmė yra paskirta tinkamai, atsižvelgus į visas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Apylinkės teismas taip pat tinkamai nustatė nušauto šuns vertę ir pagrįstai iš kaltininko priteisė atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

 

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Klaipėdos apygardos teismo inf.

Griežtai draudžiama Tauragietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Tauragietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Tauragietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 107.23.37.199.

Rašyti

Portalo Tauragietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Taurage@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite